Nuotrauka: iš atvirų šaltinių
Milijonai žmonių budi vidury nakties ir yra svarių įrodymų, kad jų smegenys šiuo metu veikia kitaip.
Mokslininkai vis dažniau teigia, kad žmogaus smegenys nėra pritaikytos budėti po vidurnakčio. Tokiu paros metu keičiasi emocijos, mąstymas ir net moraliniai barjerai, todėl labai padidėja impulsyvių veiksmų rizika. Kas vyksta su žmogaus smegenimis naktį ir kodėl žmogus nėra prisitaikęs budėti, pasakoja „RBC-Ukraina”, remdamasi žurnale „Frontiers in Network Psychology” paskelbtu tyrimu.
Kas vyksta su smegenimis po vidurnakčio
Atrodo, kad naktis yra poilsio metas, tačiau neurobiologiniu požiūriu tai laikotarpis, kai mūsų smegenys pradeda veikti pagal kitus dėsnius.
Pasak Harvardo universiteto mokslininkų, po vidurnakčio sumažėja nervų sistemų, atsakingų už savikontrolę ir kritinį mąstymą, aktyvumas. Tačiau padidėja reakcija į neigiamus dirgiklius, nerimą, baimę ir vienatvę.
Žmogus, kuris šiuo metu nemiega, aplinkinį pasaulį suvokia niūresnį, nei jis yra iš tikrųjų. Todėl naktį dažniau kyla neigiamų minčių, nevilties ir pavojingų impulsų – nuo persivalgymo iki piktnaudžiavimo alkoholiu ar net savidestrukcinio elgesio.
Proto teorija po vidurnakčio
Grupė neuromokslininkų pasiūlė hipotezę, pavadintą „Protas po vidurnakčio”. Ji aiškina, kad žmogaus elgesį lemia natūralus 24 valandų ritmas – cirkadinis ciklas. Dieną mūsų smegenys yra pritaikytos veiklai, mokymuisi ir socialiniams ryšiams. Naktį jos pereina į atsigavimo būseną.
Kai žmogus sutrikdo šį ciklą, pavyzdžiui, dirbdamas naktimis arba kamuojamas nemigos, smegenys patiria disonansą. Nuotaiką ir motyvaciją reguliuojančių neuromediatorių aktyvumas pasikeičia, todėl padidėja jautrumas rizikai ir sutrinka loginis mąstymas.
Evoliucinis paaiškinimas
Evoliuciškai žmonės miegojo naktį, kai medžioti buvo neįmanoma, o pavojai tykojo tiesiog tamsoje. Todėl mūsų smegenys įpratusios tamsiuoju paros metu būti budrumo ir įspėjimo režime. Kadaise tai padėdavo išvengti plėšrūnų, tačiau šiandien tai lemia naktinį padidėjusį jautrumą – žmogus pernelyg jautriai reaguoja į grėsmes, net ir įsivaizduojamas.
Kodėl naktis yra rizikos metas
Tyrimai rodo, kad nuo vidurnakčio iki 6 val. ryto savižudybės rizika yra tris kartus didesnė nei dieną. Šiuo metu taip pat padaugėja perdozavimų ir neteisėtų medžiagų vartojimo atvejų.
Teorijos autoriai pateikia du pavyzdžius. Pirmasis – narkomanas, kuris sėkmingai kontroliuoja potraukį narkotikams dieną, bet nesugeba jo kontroliuoti naktį. Antrasis – studentas, kuris dėl nemigos pamažu praranda viltį ir gebėjimą racionaliai mąstyti. Abi situacijos rodo, kaip „protas po vidurnakčio” gali tapti pavojingas.
Ką sako tyrėjai
„Milijonai žmonių prabunda vidury nakties ir yra svarių įrodymų, kad jų smegenys šiuo metu veikia kitaip. Turime toliau tirti šią problemą, nes ji tiesiogiai veikia žmonių sveikatą ir saugumą”, – pažymi Harvardo neuromokslininkė Elizabetė Klurman (Elizabeth Clurman).
Kol kas mokslininkai iki galo nesupranta, kaip miego trūkumas ir pakitęs cirkadinis ritmas veikia atlygio sistemą, t. y. kaip smegenys vertina savo veiksmų pasekmes. Tai svarbu profesijoms, kuriose dirbama naktinėmis pamainomis: gydytojams, pilotams, policininkams, gelbėtojams.
Miegas kaip saugumas
Miego trūkumas sutrikdo dopamino, serotonino ir kortizolio – medžiagų, reguliuojančių motyvaciją, emocijas ir stresą – pusiausvyrą. Kai šie procesai pakinta, žmogui sunkiau tinkamai įvertinti tikrovę, kontroliuoti impulsus ir priimti sprendimus.
Mokslininkai pabrėžia, kad net kelios naktys iš eilės be normalaus miego gali pakeisti pasaulio suvokimą – jis atrodo priešiškas, o ateitis – beviltiška.
Ką daryti, jei negalite užmigti
Ekspertai pataria vengti darbo, emocinių sprendimų ar aktyvaus prietaisų naudojimo po vidurnakčio. Jei nemiga tampa nuolatiniu reiškiniu, svarbu kreiptis į miego medicinos specialistą. Geriausia strategija – laikytis stabilaus tvarkaraščio: eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu, net ir savaitgaliais.
