Nuotrauka: iš viešų šaltinių
Nors šarpėjai atrodo įspūdingai, veterinarijos gydytojai pripažįsta: ši veislė kelia daugiau rūpesčių nei džiaugsmo.
Šuns pasirinkimas šeimai yra svarbus sprendimas, reikalaujantis ne tik emocijų, bet ir žinių. Veterinarai įspėja, kad kai kurios vidutinio dydžio veislės gali pasirodyti per sudėtingos net ir patyrusiems šeimininkams. Apie tai pranešė leidinys „Parade Pets”.
Žinomas veterinarijos gydytojas ir kinologas daktaras Markas paaiškino, kad šarpėjus yra viena iš veislių, kurios jis niekada nesiimtų. Priežastis – ribotas genofondas, dėl kurio šie šunys sukaupė daug paveldimų ligų. Kai šarpėjai pateko į Jungtines Valstijas, iš Kinijos buvo įvežta tik apie du šimtai gyvūnų – per mažai, kad susidarytų sveika populiacija.
Dėl šios priežasties šarpėjai dažnai kenčia at:
- odos infekcijomis per gilias raukšles;
- lėtinis vidurinės ausies uždegimas (ausų uždegimas);
- entropija – vokų nusileidimas;
- klubo ir alkūnės sąnario displazija;
- Šarpėjaus karštinė, SPAID (autoimuninis uždegimas) ir odos mucinozė.
Trumpas snukis prisideda prie problemų: kvėpavimo sutrikimai, hipotirozė, patinėlio išnirimas, amiloidozė ir uždegiminės žarnyno ligos – dažnos šios veislės diagnozės.
Ir tai dar ne viskas. Veterinarai įspėja ir apie elgesio riziką. Šarpėjai gali būti agresyvūs – dėl baimės ar noro dominuoti. Jie atsargiai elgiasi su nepažįstamaisiais ir ne visada sutaria su šunimis. Istoriškai jie buvo sargybiniai ir net dalyvaudavo kovose, taigi instinktas neišnyko.
Specialistai pataria šuniukų socializaciją pradėti kuo anksčiau – iki 16 savaičių amžiaus. Tai padės sumažinti agresijos riziką suaugus.
Kita „sudėtingų” problemų turinti veislė yra anglų buldogas. Nepaisant populiarumo, jis taip pat kenčia nuo inbrydingo. Trumpas snukis sukelia brachicefalinį sindromą – kvėpavimo sunkumus, prie kurių prisideda dažnos odos infekcijos, sąnarių problemos ir genetinės ligos.
Buldogai yra malonūs ir mieli, tačiau jiems reikia reguliariai lankytis pas veterinarijos gydytoją, taikyti brangų gydymą, o kartais ir operaciją. Taigi ši veislė gali būti finansinis iššūkis net ir rūpestingam šeimininkui.
Ekspertai daro išvadą: prieš renkantis šunį verta įvertinti ne tik jo išvaizdą ir charakterį, bet ir savo galimybes – laiką, finansus ir gyvenimo sąlygas. Juk kai kurios veislės tiesiog nepritaikytos gyvenimui nuomojamuose butuose ar šeimose, kur gyvūnas dažnai paliekamas vienas.
Kartu veterinarai įvardija kelias vidutinio dydžio veisles, kurios yra patikimesnės, sveikesnės ir tinkamos šeimoms:
- Australų aviganis yra ištvermingas, aktyvus ir protingas, tačiau jam reikia daug judėti.
- Standartinis šnauceris yra universali veislė, gerai sutaria su vaikais, saugo namus ir yra lengvai dresuojamas.
- Stafordšyro bulterjeras – ištikimas ir subalansuotas, jei tinkamai socializuotas.
- Paršavedė yra natūraliai stiprus ir sveikas šuo, nereikalaujantis sudėtingos priežiūros.
