Nuolatinės mintys apie žmogų ne visada rodo stiprią simpatiją
Kodėl negalime nustoti apie ką nors galvoti? Toli gražu ne visada dėl meilės. Pirmosiomis sekundėmis tokia mintis gali atrodyti maloni ar neutrali, bet jei žmogus tampa nuolatiniu jūsų minčių svečiu – tai jau pavojaus signalas. Ir kalbama ne apie romantiką, o apie psichiką ir smegenų mechanizmus. RBC-Ukraina pasakoja, kodėl nuolat galvojame apie tam tikrus žmones ir ką tai mums sako.
Ne visada apie jausmus
Nuolatinis galvojimas apie žmogų ne visada reiškia stiprią simpatiją. Smegenys tiesiog bando „uždaryti geštaltą” – situaciją, kurios nesupratome ar neužbaigėme.
Jei žmogus dingo be paaiškinimo, paliko nutylėjimą ar emocinį pėdsaką, sąmonė jį nuolat „slankioja”, bandydama rasti logiką.
Psichologai aiškina, kad mūsų smegenys reaguoja į emocinius dirgiklius, o ne į logiką. Jei kas nors sukėlė stiprius jausmus – smalsumą, susierzinimą, užuojautą – smegenys įjungia „pakartotinį žiūrėjimą”. Tai savotiška emocinė kilpa. Kaip pažymi psichoterapeutė Elizabeth Lombardo, pasikartojančios mintys yra smegenų būdas įveikti emocinį stresą ar netikrumą, o nebūtinai gilių jausmų įrodymas.
Kartais apie ką nors galvojame, nes mums tai asocijuojasi su stipriais išgyvenimais: baime, dėkingumu, apmaudu ar susižavėjimu.
Tam tikra daina, kvapas ar vieta sukelia „gaiduką” – ir smegenys akimirksniu atkuria su tuo susijusius prisiminimus. Ir tai nesusiję su romantika, o su nerviniais ryšiais.
Kodėl smegenys prisiriša prie vieno žmogaus
- Paslapties efektas. Žmonės, apie kuriuos nedaug žinome, dažnai atrodo įdomesni. Smegenys nori juos „pabaigti”, todėl vėl ir vėl sugrąžina šį vaizdą.
- Psichologinis prisirišimas. Jei jums būdingas nerimastingas prisirišimo stilius, pasąmoningai ieškote ryšio svarbos patvirtinimo.
- Dopaminas. Taip, tas pats „džiaugsmo hormonas”. Kai galvojame apie žmogų, kuriuo žavimės, smegenys gauna nedidelę malonumo dozę. Ir, kaip ir bet kuri apdovanojimo sistema, ji siekia pasikartojimo.
- Neišbaigtumas. Jei žmogaus situacija nėra tinkamai užbaigta, nepasakyti visi žodžiai, neatlikti visi veiksmai, smegenys stengiasi rasti atsakymus į skausmingus klausimus.
Kai tai tampa problema
Įprasta simpatija virsta manija, kai prarandate savo minčių kontrolę. Jei nuolat tikrinate socialinių tinklų puslapius, negalite susikaupti darbui, užmiegate su vardu galvoje – tai jau nebe romantika, o graužatis, t. y. apsėdimas.
Taip nutinka ne tik dėl meilės. Kartais galvojimas apie ką nors tampa būdu pabėgti nuo savo paties emocijų: vienatvės, baimės, nuobodulio. Tas žmogus tarsi tampa kažko didesnio – svajonės, idealo ar neatsakyto klausimo – simboliu.Kaip sustabdyti nesibaigiančią minčių kilpą
Atkreipkite dėmesį, kada mintis suveikia. Paprastai tai būna konkrečios situacijos – muzika, vieta, paros metas.
Užimkite smegenis
Susikaupimo reikalaujanti veikla tikrai padeda persijungti. Vaikščiojimas, sportas, kūryba – tai ne tik patarimai, bet ir būdas keisti nervų jungtis.
Nekovokite su mintimis – stebėkite jas
Kai tik suvoksite, kad tai tik reakcija, o ne likimo pranašystė, jos praras savo galią.
Sumažinkite „maitinimosi šėlsmą”
Netikrinkite asmens profilio, neperskaitykite žinučių. Bet koks kontaktas sustiprina ciklą.
Jei mintys vargina, pasikalbėkite su konsultantu. Pernelyg didelis fiksavimas gali būti nerimo ar emocinės priklausomybės apraiška.
Proto paradoksas
Įdomu tai, kad kuo labiau stengiamės apie ką nors negalvoti, tuo daugiau dėmesio į jį sutelkiame. Ekspertai tai vadina „baltosios meškos efektu”, kai bandymas pamiršti tik sustiprina dėmesį.
Taigi svarbiausia yra ne „išmesti” žmogų iš galvos, bet suprasti, kodėl jis ten yra.
Kodėl šiandien svarbu tai suprasti
Socialinė žiniasklaida užtikrina, kad nuolat ką nors prisimintume. Algoritmai įterpia nuotraukas, priminimus, žinutes. O tai, kas anksčiau prabėgdavo per kelias savaites, dabar gali užsitęsti mėnesiais.
Bet tai ne likimas, kaip dažnai save įtikinėjame, tai tiesiog biochemija plius technologijos. Supratimas padės jums susigrąžinti savo emocijų kontrolę ir nepainioti psichologinės priklausomybės su tikrais jausmais.
