Nuotrauka: iš atvirų šaltinių
Kartais matome mėnesius ir metus nevažiuojančius automobilius, tačiau kas jiems nutinka, kai jie stovi nenaudojami?
Jei dešimt metų paliksite žmogų ant sofos, jo raumenys pradės atrofuotis. Su automobiliu, kuris stovi tiek pat laiko, nutiks beveik tas pats. Automobiliai yra mechanizmai, sukurti judėti. Jiems reikia trinties, šilumos ir darbo, kad išliktų „sveiki”.
Taigi kas atsitinka automobiliams, kai jais nevažinėjate daugelį metų? Kai taip nutinka – įsijungia chemija, rašo „SlashGear”. Guma sukietėja, metalą pradeda niokoti korozija, sugenda akumuliatoriai, o visi svarbūs skysčiai suprastėja. Pakaba nusėda, padangos genda, o interjero medžiagos genda. Jei saugojimo vietoje vyrauja didelė drėgmė ar itin dideli temperatūros svyravimai, viskas gali labai greitai sugesti.
Drėgmė gali patekti į bet kurį automobilio išorės ir vidaus plyšį ir pradėti jį ardyti iš vidaus. Pelėsis gali atsirasti salone – ant kilimėlių, ventiliacijoje ir apdailos detalėse, plastikas pradeda skilinėti. Tokiomis sąlygomis net metus ar dvejus stovėjęs automobilis gali atrodyti, jaustis ir, kas blogiausia, kvepėti taip, tarsi būtų stovėjęs dešimtmečius. Štai viskas, ką reikia žinoti apie tinkamą automobilio saugojimą.
Automobiliai turi važiuoti
Automobiliai neturėtų stovėti be darbo ilgiau nei dvi ar tris savaites. Viskas automobilyje sukurta taip, kad judėtų: aerodinamika, tepimas, elektronika – viskas sukurta taip, kad judėtų. Pavyzdžiui, be judesio generatoriui nepavyks tinkamai įkrauti akumuliatoriaus. Alyva negalės cirkuliuoti ir apsaugoti metalinių paviršių nuo oksidacijos.
Atimti iš automobilio judėjimą – tai atimti jo egzistavimo prasmę. Šiuolaikiniai degalai taip pat nėra skirti ilgai laikyti bake. Jau po kelių mėnesių jis pradeda irti ir tirštėti, todėl gali užsikimšti siurbliai, purkštukai ir degalų linijos. Dyzelinas taip pat genda ir dažnai dar blogiau nei benzinas. Kai variklis ilgą laiką stovi tuščiąja eiga, variklio viduje susidaro kondensatas ir įrenginys pradeda rūdyti iš vidaus. Neveikiant varikliui, šio kondensato niekas „nesudegins”.
Pavarų dėžė ir likusi transmisijos dalis taip pat blogai reaguoja į ilgas prastovas. Transmisijos alyva nusėda ir sutirštėja, sandarikliai išdžiūsta ir pradeda nesandariai tekėti. Antifrizas skyla ir tampa rūgštus – ilgainiui jis ardo aliuminį ir ardo plieną. Be to, ilgai stovintys automobiliai pritraukia graužikus ir kenkėjus, kurie ilgainiui gali išgraužti viską – nuo laidų iki apmušalų.
Kaip palikti ilgai stovintį automobilį
Siekdami išlaikyti kuo didesnę automobilio vertę, kolekcininkai dažnai dešimtmečius laiko automobilius su minimalia rida. Kai jų kaina pakyla, jie atsiduria aukcionuose – ten galima rasti 30 metų senumo automobilių su kelių tūkstančių kilometrų rida. Nors tai nenaudinga mašinoms, saugiau saugoti tokį automobilį.
Pirmiausia reikėtų kruopščiai nuplauti ir vašku padengti kėbulą ir posparnį – bet kokie teršalai gali pagreitinti medžiagų irimą. Į baką reikėtų pripilti degalų su etanolio neturinčiu stabilizatoriaus priedu, kad būtų apribotas oro patekimas ir nesusidarytų nuosėdų. Būtina pasirinkti tinkamą klimato kontroliuojamą ir sausą patalpą. Verta investuoti į trišakį įkroviklį, kad akumuliatorius „neišsikrautų”.
Ratai turėtų būti pripūsti, geriau automobilį pastatyti ant atramų ir uždengti dangčiu. Stovėjimo stabdžio (rankinio stabdžio) nereikėtų įtempti. Tepalus – pasikeiskite iš anksto ir nepamirškite pagrindinės techninės priežiūros, kol automobilis stovi. Į bet kokį saugojimo planą reikėtų įtraukti supratimą, kaip dažnai užvesti automobilį. Jei įmanoma, kas dvi savaites užveskite variklį ir trumpam išvažiuokite – tai leis skysčiams cirkuliuoti.
